V.Čeponio įvertinimai: išskyrė blogiausius rinktinės žaidėjus ir parašė pažymį trenerių štabui

V.Čeponio įvertinimai: išskyrė blogiausius rinktinės žaidėjus ir parašė pažymį trenerių štabui © stopkadras 2019-09-11 11:49

Televizijos žurnalistas Vaidas Čeponis įvertino LIetuvos rinktinės žaidėjų pasirodymą pasaulio čempionate Kinijoje.

Anot komentatoriaus, geriausių balų nusipelnė Lukas Lekavičius ir Jonas Valančiūnas.

„Lietuvos krepšininkai pasaulio čempionato bendroje rikiuotėje aplenkė Graikijos, Italijos, Rusijos, Brazilijos, Vokietijos, Kanados, Turkijos rinktines. Tačiau tai neguodžia. Užimta 9-oji vieta – prastas rezultatas.

Visų mūsų žaidėjų ir trenerių štabo pasirodymą Kinijoje įvertinau pažymiais dešimtbalėje sistemoje:

8 – Mantas Kalnietis. 33 metų veteranas įrodė, kad dar turi smarvės. Kaip ir dažniausiai nutinka, Mantas rinktinėje žaidžia geriau nei klube. Jis gana patikimai gynėsi, sumaniai dirigavo puolimui – vid. atliko 5,4 rezultatyvaus perdavimo. Tai akivaizdžiai geriausias rezultatas komandoje. Nebuvo statistas ir rinkdamas taškus (vid. 10,0). Solidžiai metė dvitaškius (63,6 proc.), nebuvo blogas ir tritaškių pataikymas (36,8 proc.). Kiek pritrūko aštrumo, prasiveržimų. Per 5 rungtynes metė tik 2 baudas.

8,5 – Lukas Lekavičius. Maloniausiai nustebinęs rinktinės narys. Praleisti dveji metai „Panathhinaikos“ klube išėo į naudą, nors ten buvo tik Nicko Calatheso dubleris. Graikijoje labai sutvirtėjo psichologiškai, įgavo daugiau drąsos, ėmė efektyviau veržtis į dešinę pusę, pagerino staigumą, apgaulingų judesių arsenalą. Kinijoje vid. pelnė net po 13 taškų per 18 minučių, nors rungtyniavo beveik 6 min. trumpiau nei M. Kalnietis. Tai antras rezultatas komandoje. Tiesiog įspūdingai atakavo iš dviejų taškų zonos (75 proc.). Tai irgi antroji vieta ekipoje. Vidutiniškai metė tritaškius (33,3 proc.), nepasižymėjo „asistų“ gausa (vid. 1,8).

8 – Marius Grigonis. Iš esmės nenuvylė. Greitu laiku gali tapti vienu iš pagrindinių rinktinės lyderių. Sužaidė tik vieną tikrai prastą mačą, kuriame jau nebuvo žaidžiama iš karvės – su Dominikos Respublika. Nuostabiai atrodė akistatoje su australais, kai įsūdė 19 taškų. Agresyviai rungtyniavo puolime, nebuvo kiauras gynyboje. Perėmė daugiausia kamuolių rinktinėje (vid. 1,6). Tiesa, šlubavo dvitaškių (50 proc.) ir tritaškių (33,3 proc.) pataikymas, kartais perlaikydavo kamuolį. Norėjosi ir daugiau rezultatyvių perdavimų (vid. 1,2).

5,5 – Renaldas Seibutis. Vienas didžiausių rinktinės nusivylimų. Pirmiausia turiu omeny puolimą. Demonstravęs kokybišką žaidimą Saragosos klube, kur įrodė, kad dar yra greitas ir aštrus, nacionalinėje komandoje tarsi išnyko, nors aikštėje vid. praleido po 14 minučių. Per mačą vid. krapštė tik po 2 taškelius, rinko 2,6 naudingumo balo. Tikslą pasiekė tik 38,5 proc. jo dvitaškių ir 25 proc. tritaškių. Tačiau veteranas gana efektyviai darbavosi gynyboje, be to, per visas pirmenybes iš viso padarė tik vieną klaidą.

6,5 – Jonas Mačiulis. Panašu, kad „Maironio“ aukso amžius rinktinėje baigėsi. Iš jo puolime tikėjausi kur kas daugiau. Per 18 min. pelnė 4,8 taško. Dvitaškius metė siaubingu 22,2 proc. taiklumu (paskutinė vieta ekipoje neskaitant trumpai žaidusio Roko Giedraičio). Kita vertus, Jono kovingumas, asmeninė gynyba verta pagyrų. Buvo trečias pagal atkovotus kamuolius (vid. 3,8), antras – pagal perimtus (1,0) ir antras – pagal plius minus rodiklį (+11,8). Pastarajame statistikos komponente tik minimaliai nusileido Jonui Valančiūnui.

7 – Edgaras Ulanovas. Pasirodė visai nebogai. Sužaidė puikias rungtynes su Kanada, „centruodamas“ kėlė problemų prancūzams. Jo žaidimas „ant ūselio“ nugara į krepšį neretai buvo efektyvus. Gindamasis ne visada sugaudydavo savo oponentus, bet negalima teigti, kad gynyboje atrodė prastai. Atkovojo po 3,6 kamuolio, įmetė 63,2 proc. dvitaškių, bet žiauriai nekrito tritaškiai – nepataikė nė vieno iš 7 bandymų.

6 – Mindaugas Kuzminskas. Blaškėsi aikštėje per svarbiausias dvikovas – su Australija ir Prancūzija. Kituose mačuose rungtyniavo gana naudingai. Tiesa, gindamasis neblizgėjo, kontaktu neretai nusileisdavo varžovams. Buvo nusimušęs taikiklis šaudant iš toli – tik 27,3 proc. tritaškių. Rinktinėje klydo dažniausiai (vid. 1,8 klaidos).

6,5 – Arnas Butkevičius. Rinktinės debiutantas vaizdo negadino, bet kalnų nenuvertė. Solidžiai gynėsi. Pataikė net 85,7 dvitaškių, tačiau iš viso metė tik 7 kartus. Per visą čempionatą atliko vos vieną tritaškį metimą. Žodžiu, beveik nežiūrėjo į krepšį, o tai oponentams lengvino gyvenimą gynyboje.

5 – Rokas Giedraitis. Ilgai žaidė tik nieko nelėmusiose rungtynėse su Dominikos Respublika. Tame mače nieko doro nenuveikė. Vienintelius savo du taškus pelnė baudų metimais. Didžiąją turnyro dalį šildė atsarginių suolą. Treneriai snaiperiui nesurado vietos rotacijoje.

6 – Paulius Jankūnas. Panašu, kad artėja veterano karjeros rinktinėje pabaiga. O gal ji jau atėjo. Ne kartą ir ne du padėjo komandos draugams gynyboje, tačiau krito į akis Pauliaus lėtumas, todėl jam pačiam reikėjo pagalbos ginantis prieš mobilesnius priešininkus. Nepasinaudojo vienu pagrindinių savo kozirių – pikenpopu: nuolat šaudė pro šalį iš vidutinių nuotolių būdamas laisvas. Iš viso sukrapštė tik 4 dvitaškius iš 15 mėginimų. Jo vienintelio plius minus rodiklis ekipoje neigiamas – minus 0,8 taško.

8 – Domantas Sabonis. Iš Saboniuko tikėjausi kiek daugiau, tačiau, matyt, koją pakišo tai, kad NBA žaidžiamas kiek kitoks krepšinis nei FIBA varžybose. NBA yra kitokios dvigubinimo gynyboje taisyklės. Ten Domantas jaučiai komfortabiliau. Vid. pelnė 10,5 taško. Jam tai yra per mažai. Lemiamame mūšyje su prancūzais surinko vos 7. Visiškai neatakavo iš vidutinio nuotolio. Tai nėra jo stiprybė, bet metimų iš kelių metrų atstumo trūko. Spėju, kad taip nutiko ir dėl to, kad yra paradęs pasitikėjimą savo metimu.

8,5 – Jonas Valančiūnas. Jo puolimo skaičiai nuostabūs – vid. 14 taškų, 8,8 atkovoto kamuolio, 65,9 proc. dvitaškių, 1,6 bloko, 21,2 naudingumo balo. Tačiau Jonas buvo labai pažeidžiamas tada, kai pajėgūs varžovai atlikdavo derinį dviese prieš du. Dėl J. Valančiūno nemobilumo lietuviai praleido daug taškų svarbiausiuose mačuose. Toli gražu ne visada „nusimesdavo“ kamuolį ten, kur reikia, kai prieš jį buvo taikoma dviguba gynyba.

7,5 – Trenerių štabas. Rinktinės strategai nuveikė nemažą darbą. Komandos užimta vieta, manau, neatitiko žaidimo kokybės, kuri nebuvo prasta. Nacionalinė ekipa iš esmės lygiai kovėsi su australais ir prancūzais, kurie turi geresnes sudėtis. Treneriai neblogai sustygavo puolimą. Lietuviai vid. pelnė 84,8 taško. Tai yra solidus rezultatas. Tačiau gynybos negalima pavadinti aukšto lygio. Ypač pirmose rungtynių su australais ir prancūzais dalyse. Tada buvo praleista pusšimtis ir daugiau taškų.

Tuomet ypač skylėta buvo komandinė gynyba. Vadinasi, galima iš dalies teigti, kad treneriai savo auklėtiniams nesugebėjo išaiškinti gynybos detalių ir niuansų. Jei per pirmuosius du kėlinius būtų buvusi pakeista gynybos sistema arba J. Valančiūnas būtų laiku pakeistas judresniu D. Saboniu, galbūt būtume ir triumfavę. Man krito į akis ir lietuvių sveiko įžūlumo, kietos kovos stoka gynyboje per svarbiausių rungtynių pirmąją pusę. Galbūt treneriai nepakankamai nuteikė savo žaidėjus, bet to tiksliai nežinau, todėl nenoriu spekuliuoti.

Kėlė abejonių kai kurie keitimai. Tarkim, žaidimas kartu su J. Valančiūnu ir D. Saboniu mačo su Australija pabaigoje, kai reikėjo vytis varžovus ir gelbėtis.

Kalbant apie puolimą norėjosi kiek didesnės įvairovės. Ypač išnaudojant „centrus“. Dabar dažniausiai matėme tik kamuolio kišimą jiems „ant ūselio“. Neišvydome pikenpopo su Domantu. Čia dėl to turbūt ne jis kalčiausias. Taip pat beveik nematėme klasikinių pikenrolų, kai užtvarą įžaidėjui pastatęs aukštaūgis leidžiasi į baudos aikštelę, gauna kamuolį ir meta iš po krepšio. Aišku, priešininkai neretai to neleido daryti, bet bandymų atlikti tokį pikenrolą buvo labai mažai.“

Komentarai (0)

Jūsų nuomonė

Prisijungti su FB

Kitos naujienos