Kauno „Žalgiris“ pateikė 2020–2021 m. sezono finansinę ataskaitą © stopkadras

Pasibaigus klubinio krepšinio sezonui Kauno „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas sudalyvavo tradicinėje spaudos konferencijoje, kurioje pristatė klubo finansinę ataskaitą ir aptarė praėjusio sezono darbus.

Per sudėtingą pandeminį sezoną klubui nebuvo įmanoma surinkti visų planuotų pajamų – vietoje 9,2 mln. eurų pajamas sudarė 7,3 mln. eurų, o didžiausia to priežastimi tapo žaidimas be sirgalių. Už parduotus bilietus klubas surinko 0,4 mln. eurų.

Itin pozityviu dalyku tapo iš partnerių ir reklamos paslaugų surinktos lėšos, kadangi vietoje planuotų 1,7 mln. eurų pavyko surinkti 1,9 mln. eurų. Pasidžiaugta buvo ir „Žalgiris Insider“ platformos startu bei „Žalgirio“ licencinių produktų sėkme. Pajamos iš pastarųjų pardavimo nuo 150 tūkst. eurų išaugo iki 250 tūkst. eurų.

Tiesa, šiek tiek sumažėjo ir klubo išlaidos. Vietoje planuotų 9,7 mln. eurų, Lietuvos čempionai išleido 9,1 mln. eurų. Sutaupyti pavyko sutarus su Patricio Garino dėl algos susimažinimo, paskolinus Tomą Dimšą ir susimažinus kelias kitas biudžeto eilutes.

Prie šio sezono biudžeto pridėjus iš ankstesnių metų sukauptą 0,5 mln. eurų sumą, galutiniame sezono biudžete atsirado 1,3 mln. eurų deficitas.

„Deficitas yra 1,3 mln. eurų, – penktadienį sakė P.Motiejūnas. – Noriu pabrėžti, kad su žaidėjais ir treneriais esame visiškai atsikaitę. Nesumokėtas milijonas mokesčių – tarsimės, kad juos sumokėtume, kaip visos nuo pandemijos nukentėjusios įmonės, penkerių metų laikotarpyje.“

„Žalgirio“ vadovas apgailestavo, kad įstatyminė bazė ir valstybinių institucijų požiūris kerta visam sportui ir kultūrai. Daugumoje Europos Sąjungos šalių sporto klubai patenka tarp nukentėjusių nuo pandemijos ir gauna maksimalias išmokas pagal patirtus nuostolius (pvz. Vokietijos krepšinio klubai gavo maksimalias kompensacijas už prarastas bilietų pajamas – po 1,8 mln. Eur išmokas).

P.Motiejūnas atkreipė dėmesį, kad „Žalgirio“ organizacija bendravo su 4 skirtingomis ministerijomis, iš viso buvo išsiųsta 19 raštų kreipiantis į atsakingas institucijas prašant valstybės paramos ne tik sau, bet visam Lietuvos sportui, tačiau kompensacijos už prarastas bilietų pajamas iki šiol neskirtos.

Maža to, 2021 m. sausio mėn. buvo priimti nepalankūs teisės akto pakeitimai viešosioms įstaigoms, dėl kurių „Žalgiris“ negavo 31 proc. (150 000 Eur) galimos subsidijos lyginant su kitomis verslo įmonėmis, pritaikius teisinę nuostatą, kad „Žalgiris“ vykdo ekonominę ir neekonominę (t. y. gali gauti paramą iš kitų subjektų) veiklą. Nors GPM lengvatų viešosios įstaigos neturi ir šį mokestį moka kaip visos įmonės, į visą kompensacijos sumą viešoji įstaiga pretenduoti negalėjo dėl teisės akto pakeitimo. Iš viso „Žalgiris“ sulaukė 320 000 eurų subsidijos, kaip nuo pandemijos nukentėjusi įmonė.

Konferencijoje buvo užsiminta ir apie artėjančio sezono „Žalgirio“ paveikslą. Tiesa, tą daryti vis dar sudėtinga, kadangi nėra aiški epidemiologinė kito sezono situacija Lietuvoje, o tai neleidžia planuoti abonementų prekybos ir prognozuoti į areną leidžiamų žiūrovų kiekio. Padarius prielaidą, jog sezono metu arenoje galėtų lankytis tik 2000 žiūrovų, planuojamas biudžetas siektų apie 6,8 mln. eurų.

Straipsnio įvertinimas: 1 0
    Komentarų šiame straipsnyje kol kas nėra...
    Komentarų šiame straipsnyje kol kas nėra...
    Komentarų šiame straipsnyje kol kas nėra...

Kitos naujienos