Jonavoje žibantis M. Repšys: apie užaugusius sparnus ir A. Milaknio automobilius

2025-10-26 15:25 © LKL, kurią remia Betsson/R. Lukoševičius

Žiūrint į šį Lietuvos krepšinio lygos, kurią remia „Betsson“, sezoną veikiausiai vienu labiausiai stebinančių žaidėjų tapo Jonavos komandos atstovas Matas Repšys.

23 metų 206 cm ūgio puolėjas žibėti ėmė nuo pirmų draugiškų rungtynių ir tai tęsia sezono metu. Jo skaičiai LKL, kurią remia „Betsson“, per 28 minutes siekia 11 taškų, 3,8 atkovoto kamuolio ir 13,4 naudingumo balo.

Kol kas tai vienareikšmiškai geriausia puolėjo atkarpa aukščiausioje šalies lygoje. Iki tol M.Repšys nuo 2022 m. priklausė gimtosios Klaipėdos „Neptūno“ sistemai, bet didesnio vaidmens taip ir neturėjo.

Vis tik dabar M.Repšys gali džiaugtis – pasitikėjimas savimi grįžo, o gerus asmeninius rodiklius belieka pažymėti pergalėmis. Kol kas jų jonaviečiams stinga – iškovota vieta per 5 turus LKL, kurią remia „Betsson“.

„Tai ir pykdo, ir liūdina, atrodo, kad galėtume žaisti geriau, būtų ir pergalių daugiau. Nežinau, kodėl per kelias akimirkas galime išsijungti, nors gerai kovojame. Norėtųsi būti aukščiau. Žinant Jonavos istoriją, sirgalių palaikymą, liūdina, kad akimirkomis žaidžiame prastai. Norėtųsi, kad tiek dėl miesto, tiek dėl sirgalių rezultatai būtų geresni“, – LKL.lt sako jis.

Dabar „Jonava Hipocredit“ laukia Klaipėdos ekipos iššūkio, o šios rungtynės taps ypatingos ir M.Repšiui. Jis pripažįsta – grįžti į gimtąją areną bus neįprasta.

Mačo pradžia – 19 valandą, jį stebėkite BTV ir „Telia Play“ platformoje.

– Ko gero daugelis LKL, kurią remia „Betsson“, sirgalių nustebo prieš sezoną pamatę jūsų pavardę prie rezultatyviausių Jonavos ekipos žaidėjų. Ar pats nustebote greitai atradęs vietą naujame klube?

– Staigmena nebuvo, dirbau anksčiau, dirbau ir vasarą. To laiko man būdavo žadėta ir „Neptūne“, dėl ko jame ir likau, bet gavosi, kaip gavosi. Norėjosi ir anksčiau gauti galimybę. Atėjus čia žinojau, kad vaidmuo bus kitoks, norėjau žaisti, klubas manęs norėjo, Juodis manimi pasitikėjo, per draugiškas sekėsi neblogai. Aišku, pradžioje buvo kiek keista būti komandos svarbiu žmogumi, bet smagu.

– Ar vasarą neturėjote baimės, kad tikėjęsis vaidmens Jonavoje jo negausite ir čia?

– Aišku, buvo, treji metai „Neptūne“ sėdint ant suolo man didelių kontraktų neatnešė, pasiūlymų užsienyje taip pat nepasitaikė, kadangi neturėjau statistikos, o statistika NKL niekam neįdomi. Neturėjau daug pasiūlymų, kelis variantus. Jonava pasiūlė, sutarėme ir nedvejodamas čia ėjau.

– Kiek greitai užaugo pasitikėjimas savimi, turint didelį vaidmenį „Jonavoje Hipocredit“?

– „Neptūne“ buvo gera komanda, man neblogai sekdavosi treniruotėse, įgavau geros patirties. Jonavoje pradžioje neturėjome daug žaidėjų, pilnos rotacijos, greitai tai pernešiau ir į rungtynes. Daug pridėjo trenerio pasitikėjimas: leido mesti, kurti, daryti, ką noriu. Susimečiau metimus ir sparnai užaugio tada žiūri, jau ir per rankas pataikai, ir komandos draugams kažką sukuri, ir jausmas kitas. Faktas, kad dabar jaučiuosi geriau, bet „Neptūne“ irgi buvo labai geri dėdės, labai gera chemija, ten mane palaikydavo.

– Kadangi esate klaipėdietis, spėčiau, kad praeityje galvojote, jog jūsų ateitis – būtent gimtojo miesto klube.

– Galvojau taip, visada buvo siekiamybė žaisti už gimtojo miesto komandą. Kai buvau mažas, visada stebėjau Eurolygos ir Europos taurės rungtynes, man labai patikdavo Arnas Butkevičius, dėjęs pirmuosius žingsnius irgi „Neptūne“. Buvo kaip buvo, gal negavau didelės galimybės, bet gavau daug pamokų. Juolab, nesu labai didelis talentas, nesu Rubštavičiaus, Murauskas, Ąžuolas – tai kito kalibro žaidėjai. Dabar esu Jonavoje, galbūt čia pavyks padėti žingsnius į priekį.

– 2023 m. turėjote pasiūlymus iš Mažeikių, Gargždų ir Kėdainių klubų. Kodėl tuo metu nenugalėjo argumentas bandyti laimę silpnesnėje ekipoje nei „Neptūnas“? Ar dabar darytumėte kitaip?

– Nežinau, kaip būtų buvę. Tie pasiūlymai nebuvo labai konkretūs, o „Neptūnas“ reiškė didelį norą man pasilikti. Plius, pirmus dvejus metus žaidžiau su dviguba licencija ir buvo viskas tvarkoje, nuėjus pažaisti į dublerius. Tik paskutiniais metais amžius neleido žaisti su dviguba licencija. Dėl to vasarą daug tarėmės, ar man likti, „Neptūnas“ norėjo, kad likčiau, taip ir padariau. Norėjau išvykti ir viduryje sezono, bet treneris manęs norėjo, dirbdavau, stengdavausi treniruotėse, bet rungtynėse didelių progų negaudavau.

– Murauskas, Rubštavičius, Krivas, Lelevičius – šie vaikinai ir dar daugiau buvo jūsų komandos draugai „Žalgirio“ dubleriuose. Kaip pametate savo laiką „Žalgirio“ organizacijoje?

– Gerai, daug tų žaidėjų dabar žaidžia gerame lygyje, buvo gera kompanija, geri treneriai, daug sistemų, daug patirčių. Kai prisimenu tuos metus, atrodo, gal būčiau daręs kažką kitaip, gal būčiau dar geriau viską įsisavinęs. Be konkurencijos geriausia sistema Lietuvoje jaunimui tobulėti. Jie toliau plečiasi ir padeda jaunimui atsiskleisti.

– Koks jausmas būdavo žaisti rungtynes, kai jų stebėti atvykdavo tuometis „Žalgirio“ vyr. treneris Šarūnas Jasikevičius?

– Tada dar labiau žaisdavau už trečiąją komandą RKL nei antrąją NKL, bet vis tiek būdavo labai keista vaikui iš Klaipėdos, kai matydavau Šarą iš Eurolygos treniruojantį ir mokantį. Buvo kosmosas, atrodo, ką tik jie laimėjo trečią vietą Eurolygoje, o dabar ateina žiūrėti tavo rungtynių.

– Ar buvo momentų, kai svarstėte jaunimui populiarų variantą – vykti į NCAA?

– Buvo, bet kai buvau dubleriuose, baigiau mokyklą, tuo metu nelabai norėjau į JAV, o ir pinigų ten nebuvo kaip dabar. Jei būtų buvę, manau, būčiau nesvarstęs. Tada įstojau į VDU, man buvo geros sąlygos ir nesvarsčiau, mokiausi čia. Tada kai prasidėjo NCAA pinigų era, pagalvojau, kad būtų gerai išvykti, bet VDU būtų likę metai, pabaigus studijas man jau būtų 23-eji ir vykti jau vėloka.

– Neseniai Jonavos ekipos vairą perėmė Stepas Babrauskas. Kas su šiuo žingsniu klube pasikeitė?

– Pirmos dvejos rungtynės su juo buvo labai geros. Gal didelės kokybės ir nebuvo, bet visi atėjome užsidegę, kovojome, gal trenerio atleidimo efektas. Prieš Kėdainius turėjome prastas rungtynes, atsilikinėjome, bet susiėmėme, perlaužėme mačą. Dabar prieš juos vėl kovojome Citadele KMT, bet darėme vaikiškas klaidas, jie pabėgo, o nes nerodėme energijos. Nuo gerų nuotaikų iki prastesnių. Panašiai buvo ir prieš „Juventus“: atrodė, plius 15, geri du kėliniai, bet vėliau mus suvalgė. Nežinau priežasčių, kodėl taip. Pradžioje treneris nelabai spėjo ką įvesti, bet dabar turime naujų derinių, gynybos sistemos irgi minimaliai pasikeitusios, bet stipriai niekas nekito.

– S.Babrauskas minėjo, kad labiausiai komandai nori įdiegti kovingumą. Ar tai yra esminis akcentas?

– Taip, kova, energija, kad eitume į kiekvienas rungtynes vyras prieš vyrą kovoti. Tik kartais išeiname ir atrodo, esame iškritę iš kosmoso (Juokiasi). „Nevėžis-Paskolų klubas“ buvo mūsų lygio komanda, bet kartais imame daryti vaikiškas klaidas, nors treneris tai ir akcentuoja.

– Kaip pasikeitė komandos santykis su S.Babrausku jam pakeitus pareigas?

– Skirtumo nėra, Stepas labai geras žmogus, labai atviras, lygiai toks pats, koks buvo kaip asistentas, nėra jokių pasikeitimų. Jis ir kaip asistentas bandydavo užvėdinėti mus, kalbas sakydavo, klaidas akcentuodavo. Pasikeitimo nėra. Jis žinojo, ko norės iš mūsų, tapęs vyr. treneriu, ir tiek.

– Ar pats nustebote dėl tokių greitų permainų klube?

– Taip, nustebau.

– Kaip reagavote sužinojęs, kad prie komandos prisijungia kita Lietuvos krepšinio legenda – Artūras Milaknis?

– Gerai, aš labai žavėjausi juo, kai buvai mažas, man patikdavo, kaip jis mėtė tritaškius. Žinau, kad jam patinka automobiliai – man taip pat patinka automobiliai. Kai buvau mažas, visada sekdavau, kokias mašinas jis vairuoja. Gal juokingai skamba (Juokiasi). Tokia patirtis, tiek metų Eurolygoje, keista buvo jį čia matyti, ypač, kai atvyko iš sporto direktoriaus pareigų. Bet manau, kad jis duos labai daug. Jis puikiai įsiterpė į komandą, padeda Stepui, jaučiasi, kad žmogus daug matęs ir supranta krepšinį labai gerai.

– Sekmadienį jūsų laukia rungtynės su „Neptūnu“. Kiek pavojingas šis varžovas?

– Tikrai grėsmingas varžovas, nemeluosiu, seku, kaip jie žaidžia. Pirmosios dvejos jų rungtynės Europos taurėje vyko taškas į tašką, komandos buvo įveikiamos, jie pralaimėjo, namie vėliau irgi pralaimėjo ilgai pirmaudami. Tie pralaimėjimai Europoje juos supykdo ir jie nori pasiimti pergales LKL, kurią remia „Betsson“ Manau, jie ateis su dideliu užsivedimu. Plius, jie laimėjo prieš Hamburgą, bus su gera emocija ir norės laimėti. Man pačiam irgi bus keista grįžti namo, į areną, kur praleidau 3 metus.

– Yra kelios progos, kurios žaidėjams sukuria geriausias rungtynes: gimtadienis ir žaidimas prieš buvusį klubą. Kaip manote, šios rungtynes jums taip pat pridės motyvacijos?

– Įprastai prieš buvusią komandą sužaidi arba labai gerai, arba labai prastai, tikiuosi, čia bus geras variantas (Juokiasi).