LKL rėmėjų žemėlapis keičiasi, o 2028-ieji jau čia pat

Vilniaus „Rytas“ šią savaitę pranešė, kad „Hanner“ lieka tarp didžiųjų klubo partnerių. Žinia atrodo kaip įprastas rudens pranešimas, tačiau naujame LKL sezone tokios sutartys sveria daugiau nei anksčiau. Klubų biudžetuose vis svarbiau tampa tai, kiek pinigų ateina iš verslo, kuriam 2028 metų sausis nieko nekeičia.

Arvydo Avulio vadovaujama nekilnojamojo turto plėtros bendrovė prie sostinės klubo prisijungė 2024 m. vasarą, jos valdomo turto portfelis viršija 1 mlrd. eurų. „Ryto“ generalinis direktorius Martynas Giga pratęsimą komentavo tiesiai: „Krepšinyje norint kovoti dėl titulų būtina turėti stiprius ir patikimus partnerius už aikštelės ribų.“

Lygos vardas jau pasikeitė

Sezonas prasidėjo be „Betsson-LKL“ pavadinimo. Nuo 2025 m. liepos 1 d. galiojančios Azartinių lošimų įstatymo pataisos lažybų bendrovių vardus sporto klubų ir lygų pavadinimuose laiko reklama, todėl Lošimų priežiūros tarnyba (LPT) praėjusią vasarą pradėjo patikrinimą dėl prekės ženklo lygos varde. Sausį jis baigtas be baudos: prekės ženklo „Betsson LKL“ registracija panaikinta, o lyga dabar pristatoma kaip LKL, kurią remia „Betsson“. Sirgaliai šį lygos ir įstatymo santykį sekė atidžiai, mat dar prieš metus naujas LKL logotipas sukėlė klausimų, kodėl klubai turi keisti pavadinimus, o lyga ne.

© Pauliaus Žukausko nuotr.

Rėmėjai iš krepšinio nedingo. „7bet“ šiam sezonui pratęsė sutartis su Panevėžio „Lietkabeliu“, su kuriuo dirba jau šeštus metus, ir su „Gargždais“, o „OlyBet“ lieka Kauno „Žalgirio“ generaliniu rėmėju. Klubai prie tokių pinigų priprato ne per vieną dieną: dar 2021 m. lažybų bendrovių vardai atsirado ir senbuvių pavadinimuose, kai Šiaulių komanda tapo „Šiauliai-7bet“. Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Mindaugas Balčiūnas yra skaičiavęs, kad lažybų bendrovių parama vien krepšiniui siekia apie 3 mln. eurų, pusę milijono daugiau nei federacija gauna iš valstybės.

Rėmėjų argumentas: pinigai išplaukia

Lietuvoje licencijuotos bendrovės draudimą ginčija ne vien dėl savo reklamos. Jų pagrindinis argumentas yra užsienio pasiūla. „TOP sport“ vadovas Gintaras Staniulis Lietuvos sporto forume LRT kalbėjo, kad tapti nelegalios bendrovės klientu užtrunka apie pusantros minutės, ir taip „ne tik sporto, bet ir biudžeto pinigai išplaukia iš Lietuvos“. ALVA ir LLVA asociacijų užsakyta apklausa nelegalios internetinių lošimų rinkos dalį vertino bent 26 proc., o LPT BNS patvirtino, kad nelegalių operatorių sąraše jau 1877 interneto adresai ir kad užblokuotus domenus greitai pakeičia veidrodiniai.

Kaip ši pasiūla atrodo iš vartotojo pusės, rodo anglų kalba parengtas sąrašas, kuriame surinkti užsienio kazino lietuviams. Jo sudarytojai patys rašo, kad LPT blokuoja daug tarptautinių domenų, o visi įtraukti operatoriai dirba su Maltos (MGA) arba Kiurasao licencijomis ir priima indėlius eurais. Būtent apie tokias bendroves kalba lietuviškų operatorių vadovai: jos Lietuvoje nemoka lošimų mokesčio, nėra LKL ar NKL rėmėjų sąrašuose, o 2028 m. draudimas jų veiklos nepakeis. Klubams tai reiškia, kad iš rinkos gali pasitraukti ne lošėjai, o tik tie, kurie iki šiol mokėjo už marškinėlius ir reklamines lentas.

Ką atneš 2028-ųjų sausis

Seimas pataisas priėmė 2024 m.: už balsavo 73 Seimo nariai, prieš nebuvo nė vieno. Pereinamasis laikotarpis sporto varžyboms, jų transliacijoms ir sporto organizacijų rėmimui baigiasi 2028 m. sausio 1 d. Iki tol lažybų reklaminiai intarpai televizijoje negali trukti ilgiau kaip 15 sekundžių, o nuo 6 iki 18 val. rodomi ne dažniau kaip tris kartus per valandą. Interneto svetainėse reklama su nuoroda į bendrovės svetainę dieną negali užimti daugiau kaip 20 proc. reklamos ploto.

Klubams svarbiausia data todėl yra ne 2025 m. liepa, o 2028 m. sausis. Iki jo lažybų bendrovių logotipai dar gali likti ant aprangos ir reklaminių lentų, tad šį rudenį pratęstos „7bet“ ar „OlyBet“ sutartys iš esmės yra pereinamojo laikotarpio sutartys. Kitą kartą dėl rėmimo paketų teks derėtis jau žinant, kad po 2028 m. sausio 1 d. lažybų bendrovė savo vardo arenoje rodyti nebegalės, o jo vietą reikės parduoti kitam verslui.

Žiniasklaidai sprendimas rastas: Medijų rėmimo fonde numatyti 4 mln. eurų kompensacijoms už prarastas reklamos pajamas. Sportui tuometis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas tik žadėjo, kad Vyriausybė ieškos būdų prarastus pinigus kompensuoti. Tame pačiame forume M. Balčiūnas priminė Suomiją, kuri reklamos ribojimus nusprendė švelninti ir leisti reklamuotis privatiems operatoriams.

Auditorija niekur nedingo. „Žalgirio“ rungtynes su „Šiauliais“ Kaune stebėjo 6746 žiūrovai, o kauniečiai LKL pradėjo trimis pergalėmis. Nekilnojamasis turtas, energetika ar bankai per artimiausius du sezonus turės užpildyti vietą, kurią dabar užima lažybų bendrovės. „Ryto“ ir „Hanner“ pratęsimas rodo, kaip tokia sutartis atrodo. Kiek tokių sutarčių iki 2028-ųjų pasirašys kiti LKL klubai, bus matyti kitų sezonų rėmėjų sąrašuose.